Pokalbis su Lietuvos Respublikos Seimo nariu iš LLRA-KŠS frakcijos
– Norėtume plačiau supažindinti skaitytojus su Jumis ir Jūsų biografija. Gal galėtumėte šiek tiek papasakoti apie save?
Gimiau 1959 m. sausio 17 d. Baltarusijos kaime Davčiūnai. Nuo 1961 m. gyvenu Pabradės miestelyje, kur lankiau 1-ąją vidurinę mokyklą, dabartinę „Žeimenos“ gimnaziją. 12 metų mokiausi lenkų kalba. Vėliau studijavau mašinų gamybos technologiją Kauno technologijos universitete. 1982 m. įgijau inžinerijos magistro laipsnį. Baigus studijas iškart pradėjau savo profesinę karjerą. Privačiai aš esu vyras ir tėvas daugiau nei 35 metus. Turiu du suaugusius vaikus: Ireną ir Edvardą.
-Kuo užsiėmėte prieš įžengiant į politiką?
Profesinę karjerą pradėjau dirbdamas meistru Naujosios Vilnios statybų mašinų gamykloje. Taip pat dirbau Pabradėje, Švenčionėliuose ir Nemenčinėje, kur įgijau patirties kartono, elektrinių mašinų produkcijoje, šiluminės energijos gamyboje, kanalizacijos ir vandentiekio eksploatavime bei aplinkosaugoje.
– Kada susidomėjote politika ir tapote politiniu veikėju?
Politika į mano gyvenimą įžengė prieš daugelį metų, kai supratau, kad tik taip sugebėsiu ką nors pakeisti mūsų mieste ir regione. Čia turiu pažymėti, kad tuomet Pabradėje ir jos apylinkėse gyveno daugiau nei 80 procentų lenkų. 1988 m. tapau Lietuvos Lenkų Sąjungos nariu. 1990 m. dalyvavau pirmuosiuose laisvuosiuose rinkimuose ir laimėjau Pabradės miesto tarybos mandatą bei tapau naujai išrinktos tarybos pirmininku.
Čia turiu pažymėti, kad tuomet Pabradėje ir jos apylinkėse gyveno daugiau nei 80 procentų lenkų.
– Kokias pareigas užėmėte kaip politikas?
Nuo 1997 m. iki 2012 m. buvau LLRA Švenčionių r. savivaldybės tarybos narys. Priklausiau įvairiems komitetams: biudžeto, ekonomikos, teisingumo bei etikos komisijos. 2012 m. parlamento rinkimuose laimėjau seimo nario mandatą. 2016 m. sėkmingai kandidatavau parlamento rinkimuose.
– Koks, Jūsų manymu, didžiausias Jūsų, kaip Švenčionių rajono savivaldybės tarybos nario, laimėjimas?
Didžiausiu savo laimėjimu galėčiau įvardinti mano iniciuotą bei valdžios patvirtintą nutarimą, kuris užkirto kelią nesąžiningam sodininkų bendrijai „Žeimena” priklausančių prestižinių žemės sklypų privatizavimui.
Man taip pat pavyko sužlugdyti toksinių atliekų deginimo gamyklos statybą Pabradės kartono fabriko teritorijoje, pačiame Pabradės miesto centre. Tuo metu dirbau vyriausiuoju inžinieriumi šiame fabrike. Pagrindinio fabriko akcijų paketo savininkas ketino pastatyti krosnį, kurioje būtų deginamos pavojingos atliekos. Šį projektą turėjo patvirtinti vietos valdžia. Dirbdamas vyriausiuoju inžinieriumi turėjau galimybę labai nuodugniai ištirti šį projektą. Nusprendžiau, kad šis projektas kelia didelę grėsmę visų Pabradės gyventojų saugumui, nes pavojingos atliekos bus vežamos iš visos Lietuvos, o gal net iš kitų šalių. Būdamas Švenčionių rajono savivaldybės tarybos nariu tarybos posėdyje tvirtai pasisakiau prieš tą projektą ir surengiau plačią agitaciją prieš šios deginimo krosnies statybą. Dėl šių mano veiksmų taryba projektą atmetė, o aš, kaip pasipriešinimo iniciatorius, buvau atleistas iš darbo. Bet to nesigailiu.
– Ką Jums pavyko nuveikti per savo, kaip LR Seimo nario, kadenciją?
Man, kaip Lietuvos Respublikos parlamento nariui, pavyko baigti Arnionių gatvės Pabradėje rekonstrukciją. Buvo pradėta gatvės rekonstrukcija, tačiau darbai buvo sustabdyti įpusėjus, nes vietos valdžia negavo pinigų iš ministerijos, o kelią statanti įmonė atsisakė tolesnių darbų. Esant geriems santykiams su valdančiąja koalicija, buvo galima susitarti, kad darbai būtų baigti. Keli šimtai gyventojų važinėja šia gatve į darbą kiekvieną dieną.
LLRA-KŠS frakcijos Seime, kuriai priklausau, ir aktyvios Pabradės bendruomenės pastangų dėka pavyko išlaikyti savarankišką „Žeimenos“ gimnazijos statusą.
Taip pat pavyko gauti finansavimą „Žeimenos“ gimnazijos rekonstrukcijai. Pinigus tam jau skyrė LR Seimas. Jei rajono meras neišleis pinigų, kaip numatyta, iki metų pabaigos (2020 m.), juos reikės grąžinti ministerijai. Abejoju, ar ministerija dar kartą skirs beveik 1 mln. eurų gimnazijos rekonstrukcijai.
Sieksiu, kad valstybė kiekvienam vaikui skirtų 120 Eur per mėnesį.
– Kokie yra Jūsų planai ir užduotys pakartotinai laimėjus rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą?
Keliu sau daug tikslų, kurių sieksiu. Sieksiu mokesčių solidarumo principo įgyvendinimo, kai turtingesnis moka daugiau (1 euro mokestis gaunantiems minimalią mėnesinę algą).
Kitas tikslas – bankų ir prekybos tinklų apmokestinimas. Per šią kadenciją jau pateikiau Seimui įstatymo projektą.
Kartu su savo partijos kolegomis sieksiu, kad valstybė kiekvienam vaikui skirtų 120 eurų per mėnesį.
Pasirūpinsi taip pat, kad būtų praplėstas šeimos kortelės teikiamų lengvatų ir paslaugų skaičius, sumažintas iki 5 procentų pridėtinės vertės mokesčio maistui, 50 procentų padidintos pensijos, mokoma 13-oji pensija kiekvienais metais, būtų nemokami vaistai vyresniems nei 70 metų žmonėms, būtų padidintas darbo užmokestis ir socialinės garantijos.
Svarbus rinkimų programos punktas yra minimalios mėnesinės algos padidinimas iki 1000 eurų. Ginsiu viešąjį interesą, esu pensininkų, dirbančių, vaikus auginančių, pagalbos ir paramos reikalaujančių žmonių pusėje.
Pritariu pasiūlymui sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 101.
– Kaip Jūs leidžiate savo laisvalaikį?
Žvejyba yra mano aistra. Tačiau didžiausias pomėgis – muzika. Grojimas gitara mane atpalaiduoja ir dažnai padeda liūdesio ir abejonių metu.
– Kada pradėjote savo nuotykius su muzika?
Muzika užsiimu daugiau nei 30 metų. 1989 m. gruodžio mėn. susikūrė vokalinė-instrumentinė grupė „Wiza“, kurios vadovu tapau. 1990–1991 m. buvo įrašyta pirmoji mėgėjiška kasetė su grupės atliekamomis dainomis, pirmą kartą nuskambėjusi per Lietuvos LRT radiją. Vėliau dainos taip pat buvo grojamos radijuje „Znad Wilii“. Iš viso grupė įrašė tris kasetes ir išleido du albumus. Aš esu vienas iš dainų autorių.
– Koks tavo gyvenimo devizas?
Turėtumėte stengtis gyventi harmonijoje su savo sąžine.
Su Seimo nariu kalbėjo Andžej Aškelovič
Wywiad w języku polskim tutaj: https://musurajonas.lt/