Kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas turi savo istoriją. Pabradės miesto istorija taip pat turtinga. Šį kartą papasakosime apie ankstyviausią šio miestelio istoriją.
Upės ir ežerai ilgą laiką vaidino svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime. Mūsų protėviai pasirinkdavo gyvenamąją vietą ant kalvų, arti upių ir ežerų. Pabradės apylinkėse žmonės jau gyveno akmens amžiuje. Mieste, ant Žeimenos upės kranto, buvo aptikta vieta, kur mezolito laikotarpiu buvo skaldytas titnagas. Geležies amžiuje daugelis rytų baltų atstovų gyveno aplink Pabradę. Didelis miško plotas aplink miestą suteikdavo jiems prieglobstį, o miškuose ir pirmykščiose giriose gausu buvo įvairios žvėrienos.
Pilkapynai ant Žeimenos upės krantų
Iki šių dienų ant Žeimenos upės krantų ir aplink miestelį miškuose galima rasti VII – XII a. pilkapynų, piliakalnių ir pilkapių, išsibarsčiusių kelių kilometrų spinduliu. Tai yra aukojimo piliakalniai. Jų aukštis yra 2–3 metrai, o skersmuo – 5–7 metrai. Aplink krantinę galite pamatyti akmenų vainiko liekanas ar nedideles įdubas, pavyzdžiui, griovius.
Šalia Dubingio ežero, kuris šiandien priklauso Asvėjos regioniniam parkui, prie buvusio Žingių kaimo išliko apie 80 pilkapių. Daugybė pilkapių yra prie Pralavo ežero, prie Sapiegiškių vadinamajame 144 miško kvartale prie kelio iš Vilniaus į Pabradę, o 16 pilkapių galima rasti netoli Kregžlės kaimo (58 miško kvartalas). Šios senosios kapinės yra spygliuočių masyve, padengtame samanomis. Į šiaurę nuo Pavoverės yra keletas miniatiūrinių kapinių prie Kocielnikų kaimo.
Gyvenvietė netoli Prienų kaimo
Mūsų protėvių gyvenimo pėdsakų galima rasti šalia Prienų kaimo, dešiniajame Neries krante. Ten yra mažai žinoma buvusios gyvenvietės Viršupka liekanos . Archeologiniai kasinėjimai buvo atlikti XIX a. pabaigoje, kurių metu buvo rasti keramikos fragmentai, medienos liekanos ir žemės pylimas, taip pat dalis akmeninės sienos. Tvirtovės aukštis yra iki 15 metrų. Grioviai iš lauko pusės iki 3 metrų gylio yra išlikę iki šių dienų. Mažai žinoma gyvenvietė taip pat yra 107 miško kvartale, 1 km nuo Baliulių kaimo.
Paminėti archeologiniai objektai (tvirtovės, pilkapiai ir piliakalniai) buvo įtraukti į Lietuvos kultūros paminklų registrą ir rodo, kad Pabradės apylinkės buvo apgyvendintos prieš įvedant krikščionybę Lietuvoje (1387).
Bus tęsinys…
Parengė Leokadija Aškelovič
Liuks