Kas buvo Michalas Zygmuntas Tiškevičius? Daugelis iš mūsų neatsakytų į šį klausimą. Tie, kurie labiau pažįsta Lietuvos istoriją ir kultūrą, pasakytų, kad jis kilęs iš garsios Lenkijos aristokratų Tiškevičių giminės, turinčios daug dvarų, pavyzdžiui, šalia Trakų, taip pat po visą Lietuvą išsibarsčiusių rūmų. Koks buvo Michalo Zygmunto Tiškevičiaus ryšys su Pabrade? Pabandysime atsakyti į šį klausimą šiame straipsnyje.
Po paskutinio Lenkijos ir Lietuvos padalijimo Pabradė buvo padalyta į dalis. Viena dalis miestelio priklausė valstybės iždui, o siena tarnavo tiltas per Žeimenos upę. Kitą dalį valdė Juzef Lappa. O 1859 m. grafas Janas Tiškevičius, kuris buvo Vilniaus lenkų bajorų maršalka ir turėjęs didžiulius dvarus netoliese esančiuose Arnionyse, nusipirko dešiniajame krante esančią Pabradės dalį. Siena buvo tiltas per upę Dubingą.
Kas buvo Tiškevičius?
Grafas Michalas Zygmuntas Antonis Maria Tiškevičius-Lohojskis – paskutinis dvaro Arnionyse (įskaitant Pabradės dalies) savininkas – buvo labai įdomus žmogus. Jis gimė 1903 m. gegužės 25 d. Zakopanėje. Jis buvo jauniausias Jano Tiškevičiaus iš Vokės ir Elžbietos iš Krasinskių (poeto Zygmunto Krasinskio anūkės) sūnus. Pagal išsilavinimą jis buvo teisininkas. Studijavo Belgijoje ir Jogailos universitete Krokuvoje. Jį visada žavėjo scena, daina ir poezija. Iki gyvenimo pabaigos rašė eilėraščius ir dainų žodžius.
1931 m. Varšuvoje jis vedė Anną Mariją Petrusinską, kabareto artistę, kurios sceninis vardas buvo Hanka Ordonuvna. Grafo šeima jų santuoką laikė netinkama. Prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui Tiškevičių šeima dažnai lankydavosi Arnionyse. Ponia Tiškevič, kaip paprastas žmogus, palaikė gerus santykius su tarnais ir vietos gyventojais, netgi jiems šoko ir dainavo.
1939 m. prasidėjus karui grafas Michalas prisijungė prie pogrindinio judėjimo. Jis kaip vyriausybės atstovas gynė Lietuvos lenkų ir Vilniaus krašto interesus Anžė mieste (Prancūzija). 1940 m. Michalas Tiškevičius gavo Lietuvos pilietybę, kurios dėka jis sugebėjo išvaduoti savo žmoną iš Paviako kalėjimo (1939 m. areštuota gestapo). Būdami Lietuvos piliečiais, jie apsistojo Vilniuje, dalyvavo lenkų kultūriniame ir socialiniame gyvenime.
Sovietinė Lietuvos okupacija
1940 m. prasidėjus sovietinei Lietuvos okupacijai Michalas Tiškevičius buvo suimtas NKVD kaip šnipas generolo Sikorskio vyriausybės naudai ir įkalintas Lukiškių, o vėliau Lubiankos kalėjime. Kurį laiką praleido stovykloje netoli Archangelsko. Susirūpinusi dėl savo vyro likimo, Hanka Ordonuvna, ieškodama jo pėdsakų, nukeliavo net į Maskvą, kur netrukus buvo suimta ir be teismo išsiųsta toli už Uralo, į Uzbekistaną, kur skaldė akmenis statydama kelius. Rusijos gydytoja ją išgelbėjo (ji ilgiau laikė ją ligoninėje).
1941 m., po Sikorskio-Majskio pakto pasirašimo, Tiškevičius ir jo žmona atgavo laisvę ir atsidūrė generolo Anderso armijoje. Tada Michalas Tiškevičius buvo pašauktas į diplomatinę tarnybą. Jis buvo Lenkijos Respublikos vyriausybės tremtyje narys. Kartu su žmona evakavo lenkų vaikus iš SSRS, pvz. į Indiją. Vėliau Tiškevičius tapo Lenkijos pasiuntinybės Teherane sekretoriumi, tremtyje esančios Lenkijos vyriausybės vardu. 20 metų (1952–1972) jis dirbo Miunchene kaip Lenkijos radijo „Laisva Europa“ redaktorius. Šiame mieste jis mirė 1974 m. Jo kūnas buvo kremuotas, o pelenai įdėti į Tiškevičių šeimos kapavietę Londone Bromtono kapinėse.
Tiškevičiai labai pasitarnavo Pabradei
Tik nedaugelis gyventojų žino, kad miestelis apšvietimą gavo dėka grafo Jano Tiškevičiaus iš Trakų Vokės iniciatyvos ir lėšų, be abejo, jam padėjo jo sūnus Michalas Zygmuntas Tiškevičius iš Arnionių, o pastarasis beveik bankrutavo, nes neteisingai įvertino savo galimybes.
Grafo Michalo užsakymu 1929 m. pastatyta užtvanka Dubingos upėje, buvo iškasti kanalai, jų vandenys judino fabriko turbinas, kur iš eglės buvo gaminamas geros kokybės kartonas. Netoliese buvo mažesnė užtvanka, o vandens srovių galia judino malūno turbiną, kuri tada buvo techniškai gerai įrengta.
Netoliese buvo lentpjūvė, kurioje buvo gaminamos lentos, tašus, sienojai, šulai ir mažesnės lentelės. Taip pat buvo planuojama ten statyti spirito varyklą, tačiau ji nebuvo baigta. Po karo šiose patalpose buvo kepama duona ir bandelės (vadinamosios plytos). Kepykla nebeegzistuoja, ją sunaikino patys žmonės, o pastatas tapo griuvėsiais.
Dėl to, kad Tiškevičių dvaro žemė buvo mažai derlinga, grafas Michalas pagrindines savo pajamas daugiausia gaudavo iš žuvų peryklos dirbtinai pastatytame tvenkinyje ir lentpjūvės. Verta žinoti, kad Tiškevičių šeimos nuosavybėje buvo net 32 ežerai. Daugelis jų priklausė žuvų fermai, kuriai vadovavo specialiai samdytas ūkvedys (vardas nebuvo nustatytas). Kartu su juo dirbo Michalas Girdvoynas (1841–1924), žinomas mokslininkas ir bitininkas.
Britų rašytoja Gillian Shields sakė: „Praeities negalima pamiršti, nesvarbu, kur esi“.
Čia verta pridurti, kad negalima pamiršti žmonių, kurie kūrė šią praeitį. Michalas Tiškevičius savo gyvenimu nusipelnė, kad ateinančios kartos jį prisimintų.
Parengė Leokadija Aškelovič
Ślubne zdjęcie 
Tyszkiewczowie Michał Zygmunt Tyszkiewicz