Šiais metais LLRA-KŠS frakcijos Lietuvos Respublikos Seime, įskaitant parlamentarą Zbignevą Jedinskį, iniciatyva buvo skirta 1 mln. eurų Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos renovacijai. Už lango ruduo, o „Žeimenos“ gimnazija vis dar laukia šios renovacijos. Kas dėl to kaltas?
Kaip vyksta viešieji pirkimai?
Būna viešieji pirkimai, kurių metu vadovaujamasi mažiausios kainos vertinimo kriterijais. Tokiuose konkursuose laimi rangovas, kuris už savo paslaugas pasiūlė mažiausią kainą.
Ekonominio naudingumo kriterijai. Vadovaujantis šia metodika įvertinamas visų gautų pasiūlymų ekonominis naudingumas pagal perkančiosios organizacijos pasirinktus kriterijus; palyginamas tiekėjų (rangovų) pasiūlymų ekonominis naudingumas, sudaroma pasiūlymų eilė (nuo didžiausio naudingumo iki mažiausio) ir nustatomas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Pagal šią metodiką rengiami ir pirkimo dokumentai, kai pasiūlymai vertinami pagal jų ekonominį naudingumą.
Ekonominio naudingumo įvertinimas – tai tiekėjo (rangovo) pasiūlymo įvertinimo balų suma, apskaičiuota vadovaujantis šia metodika ir pirkimo dokumentuose nustatyta tvarka. Ekonomiškai naudingiausiu laikomas tas pasiūlymas, kurio įvertinimo balų suma yra didžiausia.
Deja, organizuojant „Žeimenos“ gimnazijos renovacijos konkursą, buvo taikomi šitie kriterijai. Taip, Seimas palaiko šį konkurso metodą.
Gegužės mėnesį konkursas buvo paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Kiekvienas rangovas galėjo pateikti savo pasiūlymą šioje sistemoje. Konkurso metu 70 proc. svarstoma pasiūlymo kaina, o 30 proc. – ekonominės ir socialinės sąlygos.
Kyla daug klausimų.
Kodėl „Žemenos“ gimnazija vis dar laukia renovacijos? Kas dėl to kaltas? Dėl energingo komisijos darbo šį klausimą galima buvo išspręsti per mėnesį. Kodėl šios gimnazijos atžvilgiu nebuvo taikomas mažiausios kainos viešieji pirkimai? Kodėl tokio tipo viešieji pirkimai buvo pasirinkti kitoms mokykloms?
Šios renovacijos nekantriai laukia visa gimnazijos bendruomenė ir mokinių tėvai. Dėl ko kalti vaikai, kurie lanko „Žeimenos“ gimnaziją? Dėl to, kad jie yra lenkai ar rusai ir nori mokytis gimtąja kalba? Vaikai turi teisę mokytis gražiomis ir tvarkingomis sąlygomis. Juk šie jaunuoliai yra Lietuvos ateitis.
Yra žinoma, kad Pabradės bendruomenė nemėgsta gėdingo Švenčionių rajono mero Rimanto Klipčiaus elgesio šiose vietovėse gyvenančių tautinių mažumų atžvilgiu, „Žeimenos“ gimnazijos, kurios abiturientai šiais metais pasiekė gerų baigiamųjų egzaminų rezultatų, atžvilgiu. Čia turėtume prisiminti bandymą reorganizuoti šią mokymo įstaigą ir prijungti prie „Ryto“ gimnazijos. Tam pasipriešino „Žeimenos“ gimnazijos bendruomenė bei tėvai.
Faktas yra tas, kad daugelis lenkų ir rusų gyvenančių Pabradėje praėjusiuose savivaldybės rinkimuose balsavo už Rimantą Klipčių. Ką jie dabar turi daryti? Nusivilti? Vis dėlto jie anksčiau juo pasitikėjo.
„Žeimenos“ gimnazijos taryba Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriui parašė oficialų laišką dėl šios mokymo įstaigos renovacijos. Tačiau kol kas atsakymo nėra. Gimnazijos bendruomenė yra pasimetusi, nes niekas nieko neaiškina. Ar vietos valdžios institucijos gimnaziją ignoruoja? O gal tai paprasčiausiai kerštas už sužlugdytus reorganizacijos planus?
Reikėtų prisiminti, kad valdžia žmonėms suteikiama kaip priemonė sukurti „bonum commune“, tai yra bendrąjį gėrį. Taigi atėję į Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus spalio 11 dieną ir atsistoję prie balsadėžių, pasakysime „ne“ tautinių mažumų diskriminacijai.
Savo enciklikoje „Veritatis splendor“ Šv. Jonas Paulius II sakė: „Reikia pastebėti, kad politikos srityje vadovų ir pavaldinių santykių tiesumas, viešosios administracijos atvirumas, viešųjų reikalų nešališkumas, politinių priešininkų teisių gerbimas, paprastųjų ir karo lauko teismų kaltinamųjų teisių gynimas, teisingas ir garbingas viešųjų išteklių naudojimas, abejotinų ir neleistinų priemonių valdžiai įgyti, išlaikyti ir sustiprinti atmetimas – tai vis principai, kylantys ir ypatingos svarbos besisemiantys iš asmens transcendentinės vertės ir iš objektyvių moralės reikalavimų valstybių funkcionavimui. Kai jų nesilaikoma, pačiam politiniam bendravimui pristinga pagrindo, o visam socialiniam gyvenimui iškyla pairimo pavojus, grėsmė ir lemtis.“
Andrej Aškelovič
